Viskas, ką turite žinoti apie automatinius išjungiklius – paprastai ir aiškiai

Viskas, ką turite žinoti apie automatinius išjungiklius – paprastai ir aiškiai

Pavargote nuo painių techninių terminų?

Jeigu jau perskaitėte dešimtis svetainių apie automatinius išjungiklius ir vis dar negaunate aiškaus atsakymo – sveiki atvykę! Čia nekartosime sausos teorijos ir nenagrinėsime šimtų ištraukų iš standartų. Vietoj to – kalbėsime paprastai: kaip veikia automatiniai išjungikliai, kokie jų pagrindiniai parametrai ir kaip teisingai pasirinkti tinkamą automatą savo elektros instaliacijai.

Automatinio išjungiklio paskirtis – ne tik nuo trumpo jungimo

Daugelis žino, kad automatas atjungia elektros grandinę esant trumpo jungimo srovei, tačiau tai tik dalis tiesos. Išjungikliai taip pat apsaugo elektros laidus nuo ilgalaikio perkaitimo dėl perkrovos. Ir tai – vienas svarbiausių jų uždavinių.

Kaip veikia automatiniai išjungikliai?

Kiekvienas automatas turi du pagrindinius apsaugos mechanizmus:

1. Terminis išjungiklis – reaguoja į ilgalaikį srovės padidėjimą (perkrovą). Jis veikia kaip termostatas: kai laidai perkaista – atjungiama grandinė.
2. Elektromagnetinis išjungiklis – reaguoja į staigius srovės šuolius, tokius kaip trumpo jungimo atveju. Reakcija – momentinė.

Kartu šie mechanizmai užtikrina saugų sistemos veikimą.

Svarbiausi parametrai – nominali srovė ir kreivė

Renkantis automatą svarbiausia žinoti:

1. Nominali srovė (A) – srovės dydis, kurį automatas gali praleisti ilgą laiką, neatsijungdamas.
2. Kreivė (B, C, D) – ji nurodo, kokios trukmės ir kokio dydžio srovės šuoliui automatas reaguos.

Paprastai:

1. B tipo – jautrus, tinkamas apšvietimui ar jautriems įrenginiams.
2. C tipo – universaliausias, dažniausiai naudojamas buityje.
3. D tipo – naudojamas prietaisams su dideliais paleidimo srovės šuoliais (pvz. varikliams).

Kodėl netinkamas automatas pavojingas?

Dažna klaida – pasirinkti „stipresnį“ automatą, galvojant, kad jis geriau apsaugos. Deja, per didelis nominalas leidžia tekėti srovei, kuri gali perkaitinti laidus – ypač jei kabelis per plonas. Pavyzdžiui:

1. Automatas C16 gali kurį laiką praleisti 23 A srovę.
2. Automatas C20 – apie 29 A, o tai jau viršija 2.5 mm² kabelio galimybes.

Nauja instaliacija – paprastas skaičiavimas

Jeigu atliekate naują elektros instaliaciją, galite naudoti standartinį, patikimą sprendimą:

1. Apšvietimui: C10, kabelis 1.5 mm²
2. Rozetėms: C16, kabelis 2.5 mm²
3. Galingiems prietaisams: C32, kabelis 6 mm²

Skaičiuoti galima pagal formulę: Galia (W) = Įtampa (V) × Srovė (A) Pvz.: 230 V × 16 A = 3680 W

Ką daryti su sena instaliacija?

Jei renovuojate seną instaliaciją, labai svarbu žinoti:

1. Kabelio medžiagą (aliuminis ar varis)
2. Tikslų skerspjūvį
3. Izoliacijos būklę

Jei kabeliai seni ar silpni – rinkitės žemesnio nominalo automatą, kad išvengtumėte pavojingo perkaitimo ir galimų gaisro rizikų. Svarbu ne „stipresnis“ automatas, o tinkamiausias konkrečiai linijai.

Apibendrinimas – ką įsiminti:

✅ Automatas neatsijungia iškart, kai pasiekiamas nominalas – jis toleruoja tam tikrą viršijimą.

✅ Svarbiausi parametrai: kreivė ir nominalas.

✅ Renkantis svarbu žinoti, kokį kabelį automatas saugos – tik po to galvoti apie galingumą.

✅ Naudokite standartinius derinius (pvz. 2.5 mm² + C16) – jie patikrinti ir saugūs.

✅ Automatai su D tipo kreive tinka tik prietaisams su didelėmis paleidimo srovėmis.

Reikia pagalbos renkantis automatą?

Jeigu nesate tikri, kokį išjungiklį pasirinkti – kreipkitės į specialistus. Netinkamai parinktas automatas gali ne tik neveikti taip, kaip reikia, bet ir kelti pavojų jūsų turtui ar net gyvybei. Teisingas sprendimas prasideda nuo žinių – o baigiasi kokybiškai atliktais darbais.